Urologai Vilniuje

Dažniausiai atliekami tyrimai:

Urogenitalinės sistemos echoskopija – inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ir sėklidžių ištyrimas ultragarsu.
Urofloumetrija – neinvazinis tyrimas, vertinantis šlapimo srovę ir jos stiprumą.
Lanksti cistoskopija – šlaplės ir šlapimo pūslės apžiūra iš vidaus, naudojant lankstų cistoskopą.
Prostatos ar inksto biopsija – audinio mėginio paėmimas detaliam histologiniam ištyrimui.

Pilną tyrimų sąrašą rasite žemiau esančioje kainų skiltyje.

Dažniausios atliekamos procedūros:

Vazektomija – sėklinių latakų perrišimas ilgalaikei vyrų kontracepcijai.
Cirkumcizija (apipjaustymas) – apyvarpės chirurginis pašalinimas.
Varpos pasaitėlio plastika – pasaitėlio korekcija, siekiant pagerinti lytinę funkciją ar pašalinti skausmą.
Hidrocelektomija – susikaupusio skysčio aplink sėklidę (hidrocelės) pašalinimas.
Spermatocelektomija – spermatocelės (cistinio darinio kapšelyje) chirurginis pašalinimas.

Pilną procedūrų sąrašą taip pat rasite kainų skiltyje šiame puslapyje.

Įsivardinkite simptomus: kada jie prasidėjo, kaip dažnai kartojasi, kiek laiko trunka, kas juos palengvina ar pablogina.
Turėkite informaciją apie vartojamus vaistus – įskaitant dozes, vartojimo dažnį, taip pat vitaminus ir maisto papildus.
Atsineškite tyrimų rezultatus, jei jų turite (pvz., PSA, šlapimo tyrimas, pasėlis ir kt.), arba pasitikrinkite, ar jie matomi E. sveikatoje.
Prieš konsultaciją neikite šlapintis – tai svarbu norint tinkamai įvertinti šlapimo pūslę echoskopijos metu ir esant reikalui paimti šlapimo mėginį.
Užsirašykite klausimus, kuriuos norėtumėte aptarti su gydytoju.

Staigus negalėjimas pasišlapinti, lydimas pilvo apimties padidėjimo ir skausmo – tai ūminio šlapimo susilaikymo požymiai.
Skausmingas, dažnas šlapinimasis, ypač su karščiavimu – gali rodyti šlapimo takų infekciją ar ūminį prostatitą.
Matomas kraujas šlapime – gali būti susijęs su infekcija, akmenlige ar navikais, ypač vyresnio amžiaus pacientams.
Stiprus skausmas ar patinimas kapšelio ar varpos srityje – galimi sėklidės užsisukimo ar ūminio uždegimo požymiai.
Aštrus juosmens skausmas, plintantis į kirkšnį ar pilvo apačią – dažniausiai signalizuoja apie inkstų akmenligės priepuolį.

Šlapimo sistemos ligas – inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės ir šlaplės sutrikimus.
Vyrų lytinės sistemos ligas – prostatos, varpos ir sėklidžių ligas, erekcijos ir vaisingumo problemas.

Kokios ligos ar sutrikimai gali lemti mano simptomus?
Kokius tyrimus rekomenduojate atlikti ir kodėl jie būtini?
Ar reikalingas specialus pasiruošimas šiems tyrimams?
Kada ir kaip sužinosiu tyrimų rezultatus?
Kokie yra galimi mano būklės gydymo būdai?
Kiek laiko gali trukti gydymas ir kokių rezultatų tikėtis?
Ar ši būklė gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų?
Ką galiu daryti, kad išvengčiau simptomų pasikartojimo?
Kada saugu atnaujinti lytinius santykius?
Ar ši būklė gali turėti įtakos vaisingumui?
Ar liga gali būti perduodama lytiniam partneriui?

Gydytojas išklausys jūsų nusiskundimus, užduos klausimų apie simptomus, gyvenimo būdą, ankstesnes ligas, vartojamus vaistus.
Priklausomai nuo situacijos, gali būti teiraujamasi apie lytinį gyvenimą ar kitą su sveikata susijusią informaciją.
Aptarus galimus nusiskundimų priežastis, gydytojas informuos apie galimų tyrimų poreikį. Taip pat gavus jūsų sutikimą, gali būti atliekama fizinė apžiūra.
Remiantis apžiūra ir surinkta informacija, gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai – kraujo, šlapimo, ultragarsinis ar kiti. Urologas paaiškins jų tikslą, eigą bei ką tikimasi nustatyti.
Gavus tyrimų rezultatus, gydytojas nustatys diagnozę, parengs individualų gydymo planą ir išsamiai aptars jūsų būklę.
Prireikus, po pirminės konsultacijos bus skiriami pakartotiniai vizitai gydymo eigai stebėti ar planui koreguoti.

Kokie simptomai jus vargina, kada jie prasidėjo ir kaip dažnai pasireiškia?
Ar yra veiksnių, kurie palengvina ar sustiprina simptomus?
Ar pastebėjote šlapinimosi pokyčių (skausmas, spalva, kiekis, dažnumas)?
Ar turite lytinių santykių ir ar naudojate apsaugos priemones?
Ar sergate lėtinėmis ligomis (cukrinis diabetas, hipertenzija ir kt.)?
Kokius vaistus, papildus ar vitaminus vartojate reguliariai?

Konsultacijos metu urologas gali rekomenduoti atlikti tam tikrus tyrimus, kad nustatytų tikslią diagnozę ir sudarytų veiksmingą gydymo planą. Tačiau juos atlikti ar ne galite pasirinkti patys kaip ir vietą, kurioje juos atliksite.

Mūsų patirtis rodo, jog pacientų atsiliepimai dažniausiai yra svariausias kokybės indikatorius. Jūsų patogumui Gerovės klinikoje dirbančių urologų atsiliepimus talpiname mūsų svertainėje esančiuose registracijos kalendoriuose.

Naudojantis registracijos kalendoriais, esančiais šiame puslapyje arba telefonu: +370 5 2000 333. Esant papildomiems klausimamas galite juos užduoti šiuo paštu: info@gerovesklinika.lt

Visas urologijos paslaugų kainas įskaitant konsultaciją ir diagnostinius tyrimus bei procedūras galite rasti šiame puslapyje esančioje kainų skiltyje.

Jei sergate lėtinėmis šlapimo ir lytinės sistemos ligomis (pvz., lėtiniu prostatitu, intersticiniu cistitu), pas urologą rekomenduojama lankytis kas 3–6 mėnesius arba pagal gydytojo nurodymus.
Jei neturite simptomų, bet esate vyresni nei 50 metų arba jūsų šeimoje būdingos urologinės ligos – profilaktinis vizitas rekomenduojamas kas 1–2 metus.
Atsiradus naujiems ar paaštrėjusiems simptomams, į urologą kreipkitės nedelsdami, nepriklausomai nuo suplanuotų vizitų.
Po gydymo ar operacijos gydytojas gali rekomenduoti kontrolinius vizitus kas 3–6 mėnesius stebint sveikimo eigą.

Dažniausios gydomos būklės:
Šlapimo takų infekcijos, lėtinis cistitas.
Lytiniu keliu plintančios infekcijos.
Prostatos uždegimas.
Erekcijos sutrikimai, ejakuliacijos problemos.
Vaisingumo sutrikimai, vyriška kontracepcija.
Gerybinė prostatos hiperplazija.
Šlapimo nelaikymas ir hiperaktyvi šlapimo pūslė.
Inkstų akmenligė.
Varikocelė, hidrocelė, spermatocelė.
Piktybiniai prostatos, inkstų bei šlapimo pūslės navikai.

Taip, gydytojas urologas yra vienas pagrindinių specialistų, padedančių diagnozuoti ir gydyti erekcijos bei ejakuliacijos sutrikimus.

Taip, urologas diagnozuoja ir gydo vyrų nevaisingumą. Gydymas gali apimti vaistus, hormonų terapiją, chirurgines ar kitas priemones, priklausomai nuo priežasties. Taip pat urologas konsultuoja dėl vyriškos kontracepcijos.

Taip, urologai gydo šlapimo sistemos ligas, kurios gali paveikti tiek vyrus, tiek moteris. Moterys dažnai kreipiasi dėl šlapimo takų infekcijų, šlapimo nelaikymo, pūslės dirglumo ar kitų sutrikimų.

Taip, urologas padeda diagnozuoti ir gydyti tiek laikiną, tiek lėtinį šlapimo nelaikymą. Gydymo metodai parenkami individualiai, atsižvelgiant į simptomų priežastį ir paciento būklę.